Paðtuvos vienuolyne vyko paðvæstojo gyvenimo seserø rekolekcijos su t. Amedeo Ferrari OFM Conv.
 
 

2015 m. liepos 5–11 d. Paðtuvos Basøjø karmelièiø vienuolyne jau treèius metus ið eilës vyko rekolekcijos, skirtos paðvæstojo gyvenimo seserims. Rekolekcijas vedë pranciðkonas konventualas t. Amedeo Ferrari (18 metø dirbæs Tarptautinio tarpkongregacinio instituto nuolatiniame vienuoliø rengime). Rekolekcijose dalyvavo seserys karmelitës bei seserys ið ávairiø apaðtaliniø moterø vienuolynø.

Tëvas Amedeo rekolekcijas pradëjo màstymu apie tai, kad turime atverti savo ðirdies duris Dievo dovanojamai ðviesai, kad Šventoji Dvasia áeidama á sielà sugriautø manàjá „Að“ ir ásikûnytø mumyse.

Kaip paðvæstojo gyvenimo pavyzdá rekolekcijø vedëjas nuolat primindavo Švè. Mergelæ Marijà. „Marija buvo tyla, kuri suteikë galimybæ kalbëti Dievui“. Dalinosi rekolekecijø vedëjas ir kvietë á ðirdies nuolankumà, pripaþástant savo nuliðkumà ir atsiduodant á gerojo Dievo rankas.

Cituodamas Popieþiø Pranciðkø, kvietë paþadinti pasaulá sekant Jëzø pranaðiðku bûdu. Pranaðystë, sakë tëvas Amedeo visada yra dvasios vaisius – paðaukimo vaisius. Paðvæstasis, kuris pripaþásta, kad yra silpnas ir nusidëjëlis, nesumaþina savo paðaukimo, bet tik já sustiprina.

Rekolekcijø vedëjas akcentavo, kad gyvename laikmetyje, kai pereiname nuo sekimo Kristumi individualiai á sekimà Kristumi bendruomenëje. Pereiti nuo gyvenimo bendruomenëje á gyvenimà bendrystëje. Krikðèioniðkasis gyvenimas sudarytas ið dviejø kolonø: vienybë su Dievu viduje ir vienybë Dievuje bendruomenëje, tai ávardindamas kaip bendrystës dvasingumà, kuris prasideda Jëzaus þodþiais: „Mylëkite vienas kità kaip að Jus mylëjau“. Ið to gimsta bendruomenës mistika.

Priminë, kad paðvæstojo gyvenimo asmens ðirdis turi bûti pilna dþiaugsmo, nes esame atrade ir sekame brangø lobá ir tai teikia didþiulá dþiaugsmà bei troðkimà dalintis. Tëvas Amedeo priminë, kad dþiaugsmas gimsta ið Meilës.

Vienà màstymà skyrë temai, ar ámanoma bûti iðtikimam charizmai? Regino klausytis Dvasios, charizma gimsta ið Dvasios, kvietë atnaujinti Dievo patirtá, dar kartà ið naujo pasirinkti Dievà. Iðtikimybë charizmai bendrystëje, kuri yra Baþnyèia. Kiekviena charizma ásikûnija á vietà, laikà, asmená, bendruomenæ. Tëvas vël kvietë þvelgti á Švè. Mergelæ Marijà. Ji yra Apaðtalø Karalienë. Jos uþduotis pabrëþti vertybiø vertybæ – Meilæ. Tai didþiausia ir pati svarbiausia charizma.

Itin daug dëmesio rekolekcijø vedëjas skyrë ðventumo temai. Šventumo turi siekti kiekvienas krikðèionis. Cituodamas Šv. Kûdikëlio Jëzaus ir Švè. Veido Teresëlæ, kuri sakë: „Að noriu tapti didþia ðventàja“, kvietë pradëti gyventi ðventumu. Vykdyti Dievo valià dabarties akimirkoje. Jeigu einu melstis, einu atlikti meilës akto Dievui. Meilë padaro tà veiksmà didþiu, o ne pats veiksmas yra didis. Meilës laikas yra dabartis. Dabartis yra maþoji amþinybë. Turime pereiti nuo Dievo kaip tikëjimo objekto á Dievo Meilës patirtá – tai yra esminis atsivertimo momentas. Arba Meile gyvenu visada, arba niekada ja negyvenu, tai ðventumo paslaptis. Švè. Mergelë Marija yra didysis ðventumo pavyzdys. „Šventumo kelias mums krikðèionis yra Marijos kelias“, – dalinosi t. Amedeo. Marija labiausiai atkartoja Dievo meilæ ir gailestingumà. Joje randame kûriná, kuris jautësi Dievo meilës mylimas. Marija pagimdo ir duoda Jëzø – Iðganytojà. Mes, krikðèionys, esame paðaukti duoti Jëzø pasauliui, t.y. gyventi Evangelija. Tëvas kvietë ne tik màstyti Dievo þodá, bet juo ir gyventi tarnaujant ir dovanojant save. Gyvendami Evangelija patiriame tikràjà laisvæ. Jeigu maitinuosi Dievo þodþiu, Jëzus gimsta manyje, o dalindamasis gimdau Dievo þodá ir kitame.

Vienà rekolekcijø dienà skyrë tamsos, skausmo, kanèios temai. Mano naktis neturi tamsos. Naktis augina manyje Dievo meilæ. Skausmas, kanèia yra tik perëjimas su Jëzumi – mes kartu prisikeliame, tai yra mûsø ðventë. Mes kartais sustojame Kryþiaus papëdëje, bet juk Jëzus prisikëlë! Dëka sunkumø, iðbandymø, kanèios Dievas stato mûsø namà ant uolos. Ragino leisti, kad Jëzus manyje perkeistø visus skausmus á Meilæ. Šluostyti Meile apleistajam Jëzui bendruomenës skausmus. „Nëra nieko dieviðkesnio uþ tai, kas gimsta ið pamilto skausmo“, – dalinosi tëvas Amedeo, primindamas Švè. Mergelæ Marijà, kenèianèià Kryþiaus papëdëje. Juk ji pirmoji pasakë TAIP. Ji darë tik vienà dalykà – sakë TAIP – nuo pradþios iki galo. Ji sakë TAIP ne todël, kad suprato, kas vyksta. Meilë pirma sako TAIP nesuprasdama, kad vëliau suprastø.

Tai tik keletas minèiø, kuriomis dalinosi tëvas Amedeo. Rekolekcijø pabaigoje kviesdamas seseris padovanoti viena kitai dovanà, pasidalinant tuo, kas labiausiai per ðias rekolekcijas palietë ðirdá. Davæ ir priëmæ dovanas seserys su viltimi ir perkeistu Meilës þvilgsniu gráþo á savo bendruomenes, trokðdamos labiau gyventi Evangelija, klausytis Šventosios Dvasios balso bei sekti Švè. Mergelës Marijos pavyzdþiu.

Paðtuvos Basøjø karmelièiø informacija

  

Keletas seserø, dalyvavusiø rekolekcijose, liudijimø

Visà savaitæ tëvas Amedeo vedþiojo mus po Meilës mokyklos klases.
Þmogiðkos meilës, kai mylime tik tuos, kurie mus myli.
Dieviðkos meilës – besàlyginio atsidavimo Mylimajam.
Mergystës meilës – visiðko savæs dovanojimo Dievui ir artimo tarnystei. Mergystës meilë, tai suþadëtiniø Meilë. Turime vienintelá Suþadëtiná – Nukryþiuotàjá ir Apleistàjá Jëzø, kuriam galime viskà atiduoti, o ypaè savo niekumà.
Motiniðkos meilës – kuri uþdengia visus trûkumus, klaidas ir negatyvumus.
Iðgirdome kvietimà pereiti nuo þmogiðkos prie dieviðkos (karitatyvinës) meilës. Meilë yra vykdyti kito, ne savo valià. Jeigu Dievas yra Meilë, tai Jo valia yra, kad mylëtume Dievà ir artimà. Buvo patarta turëti tokià nuostatà: „Man patinka vykdyti Dievo valià“ ir viskà priimti kaip Dievo valià. Viskas, kas ávyksta nenumatyta mûsø gyvenime, yra Dievo meilë mums, net jeigu tai yra skausminga, nes Dievas tai leidþia dël mûsø gerio. Meilës laikas yra dabartis. Vykdyti Dievo meilës valià - tai gyventi dabartyje, ne praeityje ir ne ateityje. Dievo valios vykdymas pagimdo mumyse laimæ, nes jauèiame vienybæ su Dievu.
Meilës mokykloje turime pavyzdá - Švè. Mergelæ Marijà. Marija yra Mergelë ir Motina. Dieviðkos Meilës Motina. Mylëti - tai duoti. Marija gavo Jëzø Ásikûnijimo metu, o po Kryþiumi Já atidavë.
Mokykimës mylëti Marijos – Motinos ðirdimi, kuri gyveno, kad viskà duotø Jëzui.

s. Elytë

Tëvas Amedeo labai stipriai paliudijo ið savo gyvenimo patirties kaip gyventi Evangelija.
Dievo Þodis yra gyvenimas. Evangelija – dovana, kurià reikia gràþinti. Evangelija – tarnauti. Evangelija – tapti vaikais. Evangelija – atsisakyti savæs. Tai atsivertimas, leidþiantis gyventi tikëjimu ir patirti tikràjà laisvæ, gimdyti paðaukimus, padeda áveikti krizes, gimsta bendruomenë.
Panardino á bendrystës dvasingumo gelmæ. Atskleistas gyvenimo tikrumas gyvenant meilës ir vienybës atmosferoje.
Pagaliau turiu tiek visko savo gyvenime, kad nebeturiu laiko galvoti apie ðventumà, o tai yra vienintelis dalykas, kurio turiu siekti ir tuo turiu pradëti gyventi dabartinæ akimirkà.

s.Onutë

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt